…„kodėl?“

„todėl kad man labai patinka su chebra valkiotis visur, alus iš pūslės patinka, taip pat man labai patinka „psichodelinis tranzas“, patinka „dėt“, man svetimas žodis „kultūra“,“menas“ man taip pat svetima sąvoka, aš rengiuosi, elgiuosi ir atrodau kaip mužikas, dažnai mintyse kartoju savo devizą „man p–a–j–a–b–a–t“ ir šiaip esu labai paprastas ir nuobodus vaikinas, kuris iš šono žiūrint retkarčiais gali pasirodyti be pagrindo labai savimi patenkintas ar panašiai, tačiau iš tikro kasdien stengiasi kovoti su nepasitikėjimu savimi, žema saviverte bei milijardais kompleksų. Tikriausiai todėl“

„Grįžkime nuo jūsų asmeninio gyvenimo, prie karjeros, kaip kilo mintis kurti ir pardavinėti socialinius personažus?“

„Na visų pirma tai paskatino nenumaldomai artėjančios ateities tragizmas, vieną rytą atsikėliau, išlipau iš lovos, pavalgiau pusryčius, išsivaliau dantis, ruošiausi jau dėtis bliuską ir eit į darbą, kaip staiga mane tarsi žaibas trenkė. Supratau, kad daugiau nenoriu. Kad jau „viskas užpiso“, nenoriu rūpintis nei savimi, nei kitais, nenoriu galvoti apie ateitį, nes puikiai žinau kaip viskas bus liūdna ir apgailėtina. Užteks pamaniau, ir supratau, kad mano socialinis personažas galutinai sugedo“

„Gal visgi priminkite mūsų skaitytojams kas gi tie socialiniai personažai?“

„Socialinis personažas tai yra individo socialinių kaukių ir savybių rinkinys, kuriuo manipuliuodamas jis pateikia save aplinkiniams kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui „Vitalijus Netavopisalas yra puikus mylintis vyras, dviejų vaikų tėvas, puikus vadybininkas klestinčioje mėsos perdirbimo įmonėje“ tai yra fasadas, po kuriuo gali slėptis bet kas, kad ir iškrypėlis prievartautojas smaugikas– skerdikas, latentinis pederastas vujaristas, buvęs vietnamo karo veteranas, psichikos ligų puokštė. Socialinis personažas, tai mūsų kuriamas įvaizdis, tai aplinkinių nuomonė apie mus kurią mes norėtume pagal savo pageidavimus susidėlioti, tačiau gaunasi ne visada pagal tuos pageidavimus.

Taigi, kaip jau minėjau, vieną dieną man perdegė mikroschemos atsakingos už tą savęs pateikimą, aš nuėjau į vonią, nusiskutau plikai galvą, po poros dienų pasidariau keletą tatuiruočių, užsidėjau nuskalbtus džinsus ir drąsiai pradėjau kalbėti ką galvoju. Aišku pradžia buvo sunki, dingo kai kurios senos pažintys, atsirado naujų ir taip toliau ir panašiai.

O mintis pardavinėti kilo tada, kai mane išmetė iš darbo. Turėjau jau sukaupęs šiek tiek patirties reklamos srityje, buvau nemažai prirašęs pigios ir nemokamos reklamos scenarijų, pagalvojau kad galėčiau juos pritaikyti kuklesniems pavienių žmonių poreikiams. Plius labai trūko pinigų, kartais net ant maisto ar pačių kukliausių pramogų. Taigi kilo natūrali mintis padėti žmonėms, kurie nėra patenkinti savo gyvenimu ir na aišku pasidaryti iš to vieną kitą pinigėlį. Dabar vos spėju suktis, turiu surinkęs visą komandą labai rimtų viešųjų ryšių, įvaizdžio specialistų, ir mes kad ir varganiausio bomž’o galime, tarsi iš minkšto molio nulipdyti kuo puikiausią kad ir svajonių jaunikį. Nėra nieko neįmanomo, reikia tik pinigų ir noro– noro keistis. Nuo kitų panašaus pobūdžio įmonių skiriamės tuo, kad pakeičiame ne vien išorę, pakeičiame ir vidų. Pas mus Jūs perkate ne kaukę, pas mus jūs perkate naują „save“!

„Oho!“

„Aha“…