„Visas gyvenimas tai viena didelė frustracija, vienas milžiniškas savo poreikių slopinimas. Visą mums skirtą laiką žemėje mes turime valdytis, slopinti savo neįgyvendinamus troškimus. Nuo mažiausių dienų visuomenė skatina pumpuoti savojo super ego raumenį, kad jis sugebėtų sutramdyti viduje tūnantį žvėrį. Tu negali gyventi tarp „žmonių“ jei pats esi „gyvulys“. Kiekvieną mielą dieną mes priversti užgniaužti savo libido, savo alkį, savo norą perkąsti kam nors gerklę, ir dar daugybę kitų dalykų…“– neslėpdamas nusiminimo porino vietinis sensėjus Vitalka.

„Mhm“– kukliai jam pritarė jo buvęs mokinys Kostas.

„Burbt“– burbtelėjo bendras abiejų draugas Marius. Buvo penkta valanda ryto, pavasarinė saulė saulė su kiekviena akimirka vis drąsiau drabstė savo spindulius, miestas palengva budo iš gilaus miego. Tačiau buvo ir tokių, kurie dar nebuvo ir net nesiruošė miegoti… Nenumaldomai artėjo viena labai labai sunki diena…