Nepasitiki savo skoniu? Madingi draugai šaiposi, ir bado pirštais tavo džinsus iš maximos? Megztukas šiltas, bet netraukia aplinkinių dėmesio? Nori išsiskirti iš minios, bet niekaip nepavyksta? Nežinai iš kur gauti madingų drabužių prieinama kaina?

Turiu, Tau, miela/s skaitytoja/u atsakymą į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su Tavo garderobu, skudurų pasirinkimu ir panašiomis temomis. Viskas labai paprasta ir nebrangu:

Tapk hipsteriu! (arba kaip juos vadina kai kuriose šalyse- maršmelousu)
Kodėl būtent hipsteriu? Juk tiek daug visokių subkultūrų įdomių, smyrdos, repo bytai, emo, homoseksualai, sėmkųgliaudytojailaiptiniųsuoliukųnusėdinėtojai ir tt. Todėl, kad jokia kita subkultūra nesiūlo tiek daug, už taip nebrangiai.

Taigi, kas tie hipsteriai, ir kodėl siūlau rinktis būtent šią apsiskarmalojimo kryptį? Tiksliai nėra žinoma iš kur jie tokie atsirado, ar kada, bet yra manančių, kad šis judėjimas kilo pirmoje pirmojo dvidešimt pirmo amžiaus dešimtmečio pusėje, kuomet Londono viduriniosios klasės jaunuoliai atrado, kad rinkdamiesi rūbus tarp gatvės šiukšlių, jie sutaupys pinigų mėgstamai kompanijos „apple“ (obuolys) produkcijai. Greitai buvo pastebėta, kad rūbų spalvos, tarpusavio dermė ar net dydis neturi didelės reikšmės– galima ant savęs kabinti bet ką, derinti tympas su vilnoniais megztiniais, „kosciumines“ kelnes su ironiškais užrašais padabintais marškinėliais. Pradėtos plačiai naudoti sąvokos „vintažas“, „glamūras“, „trendas“, „otkutiūras“, „šykas“, „pret-a-porter“ bei panašios. Šias sąvokas siūlau įsiminti, jų gali prireikti, jei atsiras aplinkinių, abejojančių Jūsų skoniu ar sveiku protu.

Toks laisvas, neįpareigojantis požiūris į savo išvaizdą manau labai tinkamas mūsų krašto jaunimui, kur tokia didelė pasiūla dėvėtų, nešiotų ir net sveriamų skudurų, kuriais galima apsikarstyti ir išdidžiai užrietus nosį sėdėti coffe anuse nuo atidarymo iki uždarymo, kalbantis apie elektroninę ir netik muziką, apie “mianą“ ir taip toliau. Dar hipsteriai rašo internetinius dienoraščius, kuriuos užkiša įvairiomis nuotraukėlėmis.

Jei ruošiesi tapti tikru maršmelousu, tai būtinai iš tėčio ar mamos turi iškaulinti porą šimtų amerikos dolerių ant šūdinos muilinės su plastmasiniu objektyvu, ( būtinai turi būti užrašas lomo, holga arba kad ir diana), bei keletos juostelių su pasibaigusiu galiojimu. Kuo muilinė šūdinesnė tuo geriau įvairių iškraipymų pagalba atskleidžia visą glamūrą, kuo juostelė senesnė, tuo daugiau iškraipymų ir aišku tuo daugiau to viso glamūro. Na aišku jei esi šiaip prijaučiantis, tai gali, kaip vat aš tarkim, panaudoti skaitmenines technologijas. Aišku glamūro tada būna gerokai mažiau.

Kad būtų aiškiau įdėsiu keletą pavyzdėlių, kaip ten ką reikia fotkint, ir kaip derint tarpusavyje iš pažiūros nesuderinamus skarmalus:

“Demisezoninis undergroundinis klubo prieangių apsmukėlis“

“Žieminis coffe anuso kiurksotojas“

šiek tiek elegancijos, šiek tiek vilnos, šiek tiek širdelės formos akinių

“ruduo Londone“

“Ironiškas“ tai mano antras vardas

savadarbės, bei šiaip nekokybiškos “nakolkes“ ne tik gali aplinkiniams parodyti jūsų politines ar kitokias pažiūras, jos puikiai papildo įvairius šiltojo sezono skudurus.

Ir nepamirškite akinių, jei neįperkate “ray banų“, tiks bet koks chlamas iš ebėjaus.

 

Vikas Vikutauskas